Užduotis: |
Analizuodami pirminius šaltinius, išsiaiškinsite, kokios tautinės nuostatos, mintys atsispindėjo XIX a.–XX a. pr. darbuose ir spaudoje.
Šaltinis A: Iš Simono Daukanto prakalbos knygoje „Darbai senųjų lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“
<...> šiandien dar lietuvis ar žemaitis, kruviną prakaitą nuo kaktos nubraukęs, taria, veizėdamas [žiūrėdamas] <...> į <...> stovinčios savo pilies: „Šitai ženklai liuosybės [laisvės] mano bočių prabočių!“ <...>
Šiame mano rašte norėjau aš lietuviškai aprašyti bent paviršiais <...> darbus lietuvių ir žemaičių ir stengiau bent didumą paveikslo jos senų dienų <...> parodyti; ne tiktai idant skaitytojas geriau išmanytų pačius darbus, bet idant galėtų dar pažinti palaikus tos tautos, ant žemės ar žemėj šiandien tebesančius <...>.
<...> aš ne dėl mokytų vyrų ir galvočių, bet dėl tų motinų rašiau, kurios geba savo vaikams darbus jų bočių prabočių pasakoti, o be raštų daug kartų apsirinka. Norėjau vėl mano raštu parodyti neprieteliams Lietuvos ir Žemaičių kalbos, jog kiekvienas norįs gali rašyti lietuviškai <...> kaip ir kita išdailinta jau kalba.
Daukantas S. Raštai. Vilnius: Vaga, 1976, t. 1, 37-40.
Šaltinis B: Iš Jono Basanavičiaus „Prakalbos“ „Aušroje“
<...> Lietuva pamažėliu nyksta, nes nyksta jos kalba! Suskaityti visas priežastis, dėl kurių Lietuva susimažino ir taip baisiai sunaikinta tapo, būtų dabar per ilgai.
<...> ir mes esame tokie pat žmonės, kaip ir mūsų kaimynai, ir norime visomis teisybėmis, prigulinčiomis visai žmogystei, lygiai su mūsų kaimynais naudoti. Tarp tokių teisybių pirmutinė būtų ta, kad Lietuvoj lietuviai mokslą ir apšvietimą lietuviškose mokslinyčiose [mokyklose] gautų <...>.
<...> laikraštis mūsų bus tik svietiškas <...> žines [žinias] suteikdami skaitytojams savo, mes daugiausia rūpinsimės išplatinti tarp brolių žines [žinias] apie savo giminės (tautos) senovės veikalus, o teipogi [taip pat] apie reikalus mūsų, kaipo lietuvių, šiose gadynėse <...>.
Mūsų tad ypatingiausias ir didžiausias rūpestis bus – duoti pažinti mūsų broliams Lietuvoj nusidavimų senovės gadynės ir veikalų mūsų garbingų sentėvių [protėvių], kurių darbus ir tėviškės meilę užmiršę nežinome mes patys, kurių tėvų esame sūnūs bei nepočiai (anūkai, vaikų vaikai) <...> juos pažinę ir patys pasižinsime.
<...> mes neužsimiršime rinkti ir aprašinėti visokius lietuviškus senovės paminklus ir liekanas (kas liko), iš kurių galima pažinti gyvenimą, būdą, dabą, senovišką tikybę mūsų senelių. <...> mes nepraleisime progą nepasikalbėję su skaitytojais apie reikalus mūsų tautos šioje gadynėje. Naudingi vėl pamokinimai ir žinės [žinios] ar tai iš <...> ūkės vedimo (agronomijos), ar tai iš vaistijimo (daktarystės) ir t. t. ras mūsų „Aušroj“ visuomet <...>.
Basanavičius J. Rinktiniai raštai. Vilnius: Vaga, 1970: 696-699.
Šaltinis C: Iš „Vilniaus žiniose“ išspausdinto atsišaukimo
Dabar pasinaudodami naujai įgytomis laisvėmis: žodžio, susirinkimų ir susidraugavimų, susispieskime krūvon [surinkime kartu] visi, kam rūpi prikėlimas Lietuvos iš miego, iš neturto, iš tamsos, iš nužeminimo!
Lietuvės ir lietuviai! Darbo laukas, kuris mūsų tautai ateityje bus prieinamas, labai platus, užduotįs [užduotys], kurias mes išpildyti turėsime, norėdami pasiekti tautos gerovę, yra labai skaitlingos [gausios], labai painios ir pilnos įvairių kliūčių, politiškasis tautos idealas, prie kurio mums ateityje žengti pridera yra tolimas ir ne visiems mūsų tautiečiams aiškus, pagalios ir keliai, kuriais mums, kaipo tautai, reikės eiti, kaip arčiausiame laike, teip [taip] ir tolymesnėje [tolimesnėje] ateityje, nėra dar visų bendrai paskirti.
Motieka E. Didysis Vilniaus Seimas. Vilnius: Saulabrolis, 1996: 275.
Šaltinis D: Iš Vinco Kudirkos „Varpe“ paskelbto atsišaukimo „Broliai lietuviai“
Lietuviams, esantiems po Maskolijos valdžia [Rusijos valdžia], uždrausta yra spauda lietuviškų knygų ir laikraščių. <...>kokia tai <...>neteisybė ir kaip ji užkerta mums apšvietimo kelią!
<...>Beje, maskoliai siūlo lietuviškiems raštams savo „graždanką“ (t. y. maskoliškas litaras [raides]). <...>Vienok siūlo jas, nes žino, kad, įbrukus mums „graždanką“, kur kas lengviau būtų įbrukti mums maskolystę [rusų kalbą ir kultūrą] ir pravoslaviją [stačiatikių tikėjimą].
Parodykime gi valdžiai, kad ji skaudžiai klysta. <...>Parodykime, kad mes visai neketiname išsižadėti savo švenčiausių tiesų ir nestosime [nesiliausime] už jas kovoję <...> Kur tik galime ir kada galime, reikškime savo teisingus reikalavimus <...>. Žemiau parodyta, kokiais keliais lengviau galima tai atlikti:
1. Neimkime nė į rankas lietuvišku knygų, atspaustų [atspausdintų] maskoliškomis litaromis [raidėmis]. Per prievartą įbruktas sudeginkime <...>.
2. Valsčiai ant susirinkimų tegul sutaria reikalauti, kad kaimo mokyklose būtų išguldoma [mokoma] lietuviška kalba ir tikėjimo mokslas ant knygų, spausdintų lotyniškai-lietuviškomis litaromis [raidėmis].
3. Rašykime prašymus, reikalaudami lietuviškos spaudos <...>.
4. Važiuojant per Lietuvą kokiam didžiajam kunigaikščiui, ministeriui arba generalgubernatoriui, reikia siųsti išrinktuosius su prašymu leidimo spaudos ir apgynimo nuo persekiojimų žandarų ir policijos.
7. Neapleiskime tų, kurie už lietuviškas knygas pateko į vargą, – gelbėkime juos kuo galime <...>.
Broliai! mūs pusėje teisybė, mūs pusėje ir laimėjimas – tiktai laikykimės tvirtai!
Kudirka V. Raštai. Vilnius: Vaga, 1990, t. 2, 796-799.
1. Priskirkite kiekvieną A, B, C, D šaltinį prie to laikotarpio, kurio metu jie buvo parengti:
XIX a. pirmoji pusė | |
XIX a. antroji pusė | |
XX a. pradžia |
2. Koks autoriaus požiūris į Lietuvos praeitį atsispindi šaltinyje A? Pasirinkite teisingą atsakymą.
3. Kuris iš pateiktų teiginių paaiškina šaltinyje A pateiktą mintį „<...> kiekvienas norįs gali rašyti lietuviškai <...> kaip ir kita išdailinta jau kalba“. Pasirinkite teisingą atsakymą.
4. Kurie iš suformuluotų teiginių atspindi šaltiniuose B ir C iškeltus veiklos tikslus? Nurodykite prie teiginio šaltinį.
Padėti stiprinti lietuvių ūkinę veiklą. | |
Pateikti patarimus kaip priešintis rusų valdžiai ir rusinimui. | |
Puoselėti lietuvių kalbą ir kultūrą. | |
Skatinti lietuvių tautos vienybę. | |
Stiprinti liaudies švietimą. | |
Supažindinti Lietuvos gyventojus su Lietuvos praeitimi. |
5. Kodėl „Aušroje“ numatoma skirti daug dėmesio Lietuvos praeities ir kultūros tyrimams (šaltinis B)? Pasirinkite teisingą atsakymą.
6. Kuris iš pateiktų teiginių paaiškina šaltinyje C pateiktą mintį „Dabar pasinaudodami naujai įgytomis laisvėmis: žodžio, susirinkimų ir susidraugavimų, susispieskime krūvon [surinkime kartu] visi, kam rūpi prikėlimas Lietuvos <...>“. Pasirinkite teisingą atsakymą.
7. Kodėl atsišaukimo autoriai teigia, kad „<...>darbo laukas, kuris <...> tautai ateityje bus prieinamas, labai platus <...>ne visiems mūsų tautiečiams aiškus <...> (šaltinis C)? Pasirinkite teisingą atsakymą.
8. Remdamiesi pateiktais šaltiniais, padarykite dvi išvadas apie XIX a. vykusį lietuvių tautinį atgimimą.