Romantizmas Lietuvoje

XIX a. pirmosios pusės Lietuvos dailėje gausu įvairių krypčių. Romantizmas vyrauja peizažuose ir portretuose. Garsiausi Lietuvos dailininkai romantikai: Jonas Rustemas (1762–1835), Vincentas Dmachauskas (1805–1862) ir Kanutas Ruseckas (1800–1860).

Jonas Rustemas (1762–1835) – dailininkas, romantizmą labiausiai atskleidęs savo portretuose ir autoportretuose. Romantinę nuotaiką atskleisdavo šviesos ir šešėlio žaismu. Autorius dėmesį telkė į individualius tapomų žmonių bruožus.

Vincentas Dmachauskas (1805–1862) – tapytojas, mokęsis pas Joną Rustemą. Dailininkas dalyvavo 1831 m. sukilime, 1840 m. atidarė privačią tapybos studiją. Tapė peizažus, miestų, pilių, dvarų vaizdus, istorines ir buitines scenas.

Kanutas Ruseckas (1800–1860) – tapytojas, studijavęs Romoje. Gyvendamas Italijoje tapė peizažus ir portretus. Grįžęs į Vilnių mokė tapybos ir piešimo bajorų institutuose ir privačiai. Sukūrė idealizuotą lietuvaitės tipą – „Pjovėja“, „Lietuvaitė su verbomis“.

Dauguma lietuvių muzikos klasikų kūrybos yra romantinio pobūdžio: Mikalojaus Konstantino Čiurlionio (1875–1911), Juozo Naujalio (1869–1934 m.) kūriniai.

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875–1911) – kompozitorius ir dailininkas, sukūręs apie keturis šimtus muzikos kūrinių, nutapęs per tris šimtus paveikslų. M. K. Čiurlionis vadovavo kuriant Lietuvos meno kūrėjų draugiją, prisidėjo rengiant tris pirmąsias lietuvių dailininkų parodas ir jose eksponavo daugelį savo darbų. Harmonizavo liaudies dainas, jų melodiką naudojo savo kūriniuose.

Ištrauka iš M. K. Čiurlionio simfoninės poemos „Miške“

Ištrauka iš M. K. Čiurlionio Noktiurno cis-moll

Juozas Naujalis (1869–1934) – vienas žymiausių Lietuvos kompozitorių. Artimai bendravo su Maironiu ir pagal jo eiles sukūrė daug dainų, giesmių, harmonizavo liaudies dainas, instrumentinės muzikos kūrė nedaug.

J. Naujalio daina „Lietuva brangi“

Ištrauka iš J. Naujalio pjesės kameriniam orkestrui „Svajonė“

Lietuvoje, kaip ir Europoje, romantizmas prasideda su pasipriešinimu priespaudai. Moksleiviai ir studentai būrėsi į draugijas ir domėjosi istorija, kūrė poeziją, prozą. Žymiausi lietuvių romantizmo kūrėjai: Adomas Mickevičius (1798–1855), Maironis (1862–1932).

Adomas Mickevičius (1798–1855) – rašytojas, kilęs iš lietuviškos giminės, todėl domėjosi Lietuvos istorija. Dalyvavo kultūros draugijų veikloje, kovojo Europoje dėl nacionalinio išsivadavimo. Adomas Mickevičius kūrė herojinę praeitį, vaizdavo kovą už laisvę, gamtą vaizdavo romantizmo tradicija.

Ištrauka iš A. Mickevičiaus poemos „Ponas Tadas“ pirmosios knygos:

Tėvyne Lietuva, mielesnė už sveikatą!
Kaip reik tave branginti, vien tik tas pamato,
Kas jau tavęs neteko. Nūn tave vaizduoju
Aš, ilgesy grožiu sujaudintas tavuoju.
Šventoji motina, Čenstakavos gynėja,
Tavim ir Aušros Vartai Vilniuje garsėja.
Tu Naugarduko žmones su pilim globoji,
Išgydė ir mane šventa globa tavoji:
Kai sergantį mane motutė tau aukojo,
Apmirę akys vėl gyvybe suliepsnojo,
Ir tuoj galėjau aš prie tavo slenksčio stoti,
Kad grąžinai sveikatą, Dievui padėkoti, -
Taip tu ir mums grąžinsi į tėvynę mielą.
Dabar tu neški mano ilgesingą sielą
Į tas kalvas miškingas, į lankas žaliąsias,
Kur Nemunas plačiai banguoja mėlynasis;
Į tuos laukus derlingus, pasėliais spalvotus,
Paauksintų kviečių, balkšvų rugelių plotus,
Kur gintarinės svėrės, kaip pusnis grikučiai,
Kur rausta dobilai ir padirvio žvangučiai,
O viskas apsupta ežia kaip juosta lygia,
Joje laukinių kriaušių šen ir ten pridygę.“

Mickevičius A. Eilėraščiai, Poemos. Vilnius, Vaga, 1987

Maironis (Jonas Mačiulis, 1862–1932) – poetas, kunigas. Savo kūryba ugdė lietuvio dvasią, apie istorinius įvykius kalbėjo su herojiškumo atspalviu, žavėjimusi. Maironio kūryboje keliamas žmogaus ryšių su tautiniu atgimimu klausimas, nagrinėjami asmens santykiai ne tik su aplinka, bet ir su savimi pačiu. Apie keturiasdešimt jo eilėraščių tapo dainomis ir giesmėmis.

Ištrauka iš Maironio poemos „Jaunoji Lietuva“ įžangos:

<..>
Gedimino laikus
Vaidelutis garsus
Prikeltų!.. bet kur Vaidelutis?
Aukso kanklių balsai
Nebeskamba visai;
Ir dainų giesmynas menkutis.
O tačiau Lietuva
Tik atbus gi kada:
Ne veltui ji tiek iškentėjo!
Kanklių balsą išgirs,
Miegąs kraujas užvirs,
Nes Kryžius gyvatą žadėjo.
Skausmuos jėgos išaugs,
Atgimimo sulauks:
Jau blaivosi orei aptemę.
Tik į darbą greičiau!
Tik mylėkim karščiau!
Tik, vyrai, pajudinkim žemę!