Didysis Vilniaus suvažiavimas

Lietuvių sąjūdis ir lietuvių tautos atgimimas

1905 m. gruodžio 4–5 d. Vilniaus miesto salėje posėdžiavo Didysis Vilniaus suvažiavimas
Didžiojo Vilniaus suvažiavimo ištakos

„Vilniaus žinių“ laikraščio darbuotojų grupė iškelia idėją sušaukti Vilniuje lietuvių suvažiavimą.

1905 m. lapkričio 1 d. sudaromas Suvažiavimo organizacinis komitetas, iš 15 narių 8 priklausė tautiniams demokratams, po du buvo LDP ir LSDP atstovai, kiti – nepartiniai Vilniaus inteligentai. Komitetui vadovavo J. Basanavičius.

1905 m. lapkričio 11 d. „Vilniaus žiniose“ paskelbiamas „Atsišaukimas į lietuvių tautą“.

Atsišaukime buvo kviečiama kiekvieno valsčiaus ar parapijos atstovus, visus lietuvių inteligentus atvykti į suvažiavimą, kuriame bus svarstomas caro manifestas, rinkimų į Dūmą, valsčių, parapijų, mokyklų reikalų, įvairių mokesčių, žemės ir miškų, Lietuvos luomų ir tautų, išeivijos klausimai. Paskelbus atsišaukimą krašto valsčiuose, parapijose pradėti rengti mitingai, kuriuose rinkti arba deleguoti atstovai į suvažiavimą.

Naujos sąlygos moderniosios tautos visuomeninei, kultūrinei ir politinei raiškai XX a. pr.

1905 m. spalio 30 d. Rusijos imperijos valdžia paskelbia manifestą.

Jis skelbė asmens neliečiamybę, sąžinės, žodžio, susirinkimų ir sąjungų laisvę, žadėjo sušaukti Valstybės dūmą, įstatymų leidžiamąjį organą.

1905 m. kyla revoliucija Rusijoje.

Rusijos imperija jautė nesėkmingo karo su Japonija 1904−1905 m. padarinius, ekonominę krizę, imperijoje stiprėjo visuomenės sąjūdis už demokratinę valstybę ir caro autokratiją. 1905 m. pradžioje visoje šalyje kilo masiniai streikai, darbininkų eisenos, mitingai, kurie vertė Rusijos valdžią pradėti demokratinius pertvarkymus.

1904 m. gegužės 7 d. panaikinamas lietuviškos spaudos draudimas.

XX a. pradžioje nelegalios spaudos platinimas pasiekė tokį mastą, kad Rusijos valdžia gavo pripažinti, kad kova šioje srityje pralaimėta.

Paslėpti
Suvažiavimo dalyviai

Į suvažiavimą atvyko apie 2000 dalyvių, iš jų – per 1000 valsčių ir parapijų delegatų, apie 60 % valstiečių, apie 35 % inteligentų, buvo ir dvarininkų, darbininkų bei amatininkų. Buvo Rusijos imperijos miestuose gyvenančių lietuvių atstovų. Dalyvavo visos lietuvių partijos ir politinės grupuotės, svečių teisėmis buvo Lenkų socialistų partijos Lietuvoje, Bundo, Baltarusių socialistinės hramados atstovų.

Paslėpti
Didžiojo Vilniaus suvažiavimo programa
dienraščio  „Vilniaus žinos“ (1905-11-24 (12 7)) viršelis
Lietuvių suvažiavimo Vilniuje nutarimai

Pirmojo Lietuvių tautos atstovų susivažiavimo nutarimai, priimti Vilniuje viešuose posėdžiuose Gruodžio 4 ir 5 (lapkričio 21 ir 22) d. 1905 m.


I. Dabartinis padėjimas Rusijoje ir Lietuvoje
Pripažindami, jog dabartinė caro vyriausybė yra pikčiausiu mūsų priešu, jog dabar prieš tą vyriausybę pasikėlė visi Rusų valstijos kraštai, jog geresnis gyvenimas galimas tik laimėjus kovą su senąja tvarka, susirinkime dalyvavusieji lietuviai nutarė:

Šviestis, rištis ir stoti kovon drauge su sukilusia visų Rusijos tautų liaudimi.


II. Lietuvių autonomija
Kadangi Lietuvos gyventojų reikalai pilnai gali būti užganėdinti [patenkinti] tik tai prie tikros mūsų krašto autonomijos (savivaldos) ir kadangi norima, idant kitos Lietuvoje tegyvenančios tautos galėtų pilna laisve naudotis, Lietuvių suvažiavimas nusprendė:
Reikalauti Lietuvai autonomijos su Seimu Vilniuje, išrinktu visuotinu, lygiu, liesiu ir slaptu balsavimu, neskiriant lyties, tautos ir tikėjimo.
Toji autonomiškoji Lietuva turi būti sudėta iš dabartinės etnografiškosios Lietuvos, kaipo branduolio, ir tų pakraščių, kurie dėlei ekonomiškų, kultūriškų, tautiškų arba kitų priežasčių traukia prie to branduolio ir kurių gyventojai priklausyti prie jo panorės.
Kadangi susirinkę Vilniuje ant Lietuvių suvažiavimo Suvalkų gubernijos lietuviai vienbalsiai pripažino reikalingu drauge su kitų gubernijų lietuviais kovoti už autonomiškąją Lietuvą, tai suvažiavimas nutarė, kad Suvalkų gubernijos lietuviai turi būti priskirti prie autonomiškosios Lietuvos.
Santykiai su kaimyniškomis Rusijos šalimis turi būti paremti ant federacijos pamatų.


III. Kokiu būdu iškovoti autonomija
Kad įgyti autonomiją, pirmučiausiai reikalinga yra galutinai sugriauti dabartinę prispaudimo tvarką. Tam tikslui reikia vienyti visas Lietuvos politiškųjų partijų ir pavienių ypatų [asmenų] pajėgas. Susivienijus namieje, pridera mums jungtis su visomis kitomis Rusijos tautomis, kurios padeda griauti ta tvarka, o kol kas reikia: nemokėti jokių mokesčių, uždarinėti monopolius, neleisti vaikų į rusiškas pradedamasias mokyklas, neiti Kauno, Vilniaus ir Gardino gubernijose į valsčiaus teismus ir visas kitas dabartinės valdžios įstaigas, neleisti savo brolių į kariuomene, reikalui prasidėjus, streikuoti visiems darbo žmonėms miestuose ir sodžiuose.


IV. Valsčiai ir mokyklos
Visuose Lietuvos valsčiuose turi būti vartojama prigimta žmonių kalba, visus reikalus vedant.
Kadangi dabartinė mokykla yra tik ištautinimo ir ištvirkimo įrankiu, tai reikia visas tokias mokyklas paversti grynai tautiškomis, kur mokslas būtų išguldomas prigimta kalba, ir kad patys to krašto žmonės rinktų sau mokytojus.


Motieka E. Didysis Vilniaus Seimas. Lietuvos atgimimo istorijos studijos, t. 11, Vilnius: Saulabrolis, 1996: 297–298.

Paslėpti
Grįžti