„Vilniaus žinių“ laikraščio darbuotojų grupė iškelia idėją sušaukti Vilniuje lietuvių suvažiavimą.
 |
1905 m. lapkričio 1 d. sudaromas Suvažiavimo organizacinis komitetas, iš 15 narių 8 priklausė tautiniams demokratams, po du buvo LDP ir LSDP atstovai, kiti – nepartiniai Vilniaus inteligentai. Komitetui vadovavo J. Basanavičius.
1905 m. lapkričio 11 d. „Vilniaus žiniose“ paskelbiamas „Atsišaukimas į lietuvių tautą“.
|
Atsišaukime buvo kviečiama kiekvieno valsčiaus ar parapijos atstovus, visus lietuvių inteligentus atvykti į suvažiavimą, kuriame bus svarstomas caro manifestas, rinkimų į Dūmą, valsčių, parapijų, mokyklų reikalų, įvairių mokesčių, žemės ir miškų, Lietuvos luomų ir tautų, išeivijos klausimai. Paskelbus atsišaukimą krašto valsčiuose, parapijose pradėti rengti mitingai, kuriuose rinkti arba deleguoti atstovai į suvažiavimą.
Naujos sąlygos moderniosios tautos visuomeninei, kultūrinei ir politinei raiškai XX a. pr.
1905 m. spalio 30 d. Rusijos imperijos valdžia paskelbia manifestą.
|
Jis skelbė asmens neliečiamybę, sąžinės, žodžio, susirinkimų ir sąjungų laisvę, žadėjo sušaukti Valstybės dūmą, įstatymų leidžiamąjį organą.
1905 m. kyla revoliucija Rusijoje.
|
Rusijos imperija jautė nesėkmingo karo su Japonija 1904−1905 m. padarinius, ekonominę krizę, imperijoje stiprėjo visuomenės sąjūdis už demokratinę valstybę ir caro autokratiją. 1905 m. pradžioje visoje šalyje kilo masiniai streikai, darbininkų eisenos, mitingai, kurie vertė Rusijos valdžią pradėti demokratinius pertvarkymus.
1904 m. gegužės 7 d. panaikinamas lietuviškos spaudos draudimas.
|
XX a. pradžioje nelegalios spaudos platinimas pasiekė tokį mastą, kad Rusijos valdžia gavo pripažinti, kad kova šioje srityje pralaimėta.
