Žemaičių visuomenė XIX a. pr.: socialinės struktūros ypatumai
Lietuvių sąjūdis ir lietuvių tautos atgimimas |
Bajorai
Didžioji dalis bajorų turėjo dvilypę etnopolitinę savimonę – save laikė ir lenkais, ir lietuviais. Pabrėžė savo priklausomybę lenkų bajoriškai tautai, tačiau save siejo ir su lietuvių bajoriška politine tauta. Vidutinioji ir smulkioji bajorija buvo dvikalbė. Bajorai kalbėjo lietuviškai ir lenkiškai, buvo artimai susiję su valstietiška kultūra. Daugiausia tokių bajorų buvo Žemaitijoje. Šiame regione buvo gana dažnos valstiečių ir bajorų santuokos bei valstiečių įsibajorinimas.
Miestiečiai
Miestuose gyveno įvairių tautybių, kultūrų ir tikėjimų žmonės. Miestų gyventojų sluoksnį sudarė amatininkai, smulkūs verslininkai, savo kilmės neįrodę bajorai ir kt. Rusijos okupacijos laikotarpiu Lietuvoje miestiečiai, kitaip nei kitose Vakarų Europos valstybėse, netapo visą tautą integruojančių gyventojų sluoksniu.
Valstiečiai
XIX a. pradžioje etniniais lietuviais laikyti valstiečiai. Jie kalbėjo lietuviškai (žemaitiškai), buvo išsaugoję etnines vertybes, tačiau neturėjo politinės tautos savimonės.