• Senojoje Lietuvoje gyventojų laipsniškai gausėjo. Manoma, jog valstybei kuriantis lietuvių genčių žemėse, kurios užėmė apie 80 tūkst. kv. km, galėjo gyventi apie 300 tūkst. gyventojų.
• V–XI a. baltų visuomenėje ėmė klostytis socialiniai sluoksniai.
• Gyvenimą visuomenėje reguliavo paprotinė teisė.

Hierarchinė visuomenės struktūra

Arkivyskupas Adomas Bremenietis pasakoja apie lietuvių protėvius (XI a.):

„Daug ko girtino būtų galima pasakyti apie tų tautų papročius, jeigu tik jos turėtų Kristaus tikėjimą, kurio skelbėjus baisiai persekioja. Be abejo, ir iki šiol jų žemėje, nors visa kita yra bendra su mūsų papročiais, neleidžiama lankyti gojų ir šaltinių, kuriuos jų nuomone, krikščionių apsilankymas suteršia. Traukos gyvulių (arklių) mėsą naudoja maistui, o jų pieną ir kraują geria taip, kad sako ir pasigeria. Žmonės žydrų akių, rusvo veido ir apaugę plaukais, be to, neprieinami, apsisaugoję pelkėmis, nenori pakęsti tarp savęs jokio viešpaties“.

Šaltinis iš: Stasys Vaitiekūnas. Gyventojai. Vilnius, 2008, 20 p.

• Dauguma gyventojų vertėsi žemdirbyste.
• XII–XIII a. Lietuvoje atsiradę miestai buvo svarbūs amatų ir prekybos centrai.
• Plėtojantis prekybai, Lietuvoje XII a. pradėti naudoti pirmieji pinigai – lazdelės formos sidabro lydiniai – ilgieji.

• Senovės lietuvių tikėjimas vadinamas pagonybe.
• Iki XIV a. pabaigos Lietuva išliko vienintele pagoniška Europos valstybe.
• Dalis pagoniškosios kultūros elementų iki šių dienų išliko lietuvių tradicijose ir papročiuose.

Pagoniški dievai:

Dievas – dangaus dievas, aukščiausias dievas;
Perkūnas – griausmo ir žaibų dievas;
Velinas – požemių dievas;
Gabija – ugnies deivė;
Žemyna – žemės deivė;
Giltinė – mirties deivė;
Laima – likimo deivė;
Medeina – medžioklės deivė.