Asimiliacija – tautinės mažumos ar grupės susiliejimas su kita tauta, perimant šios kalbą, kultūrą, papročius.

Baltai – indoeuropiečių tautos ir etninės grupės, kalbančios (kalbėjusios) baltų kalbomis. Šį terminą pasiūlė vokiečių kalbininkas Georgas Heinrichas Ferdinandas Neselmanas.

Dykra – retai gyvenamos ar visai negyvenamos žemės.

Etnosas, arba etninė grupė – istoriškai susiformavusi žmonių grupė, turinti bendrus kalbos, kultūros, religijos bruožus.

Kalavijuočių ordinas – vokiečių riterių ordinas, įkurtas Rygoje 1202 m.

Konfederacija – teritorinė sąjunga, dažniausiai kuriama politiniais, ekonominiais ar kariniais tikslais.

Livonija, Livonijos ordinas – (Vokiečių ordino Livonijos kraštas) (lotyniškai – Domus Theutonicorum in Livonia) – Vokiečių ordino šaka, 1237–1561 m. gyvavusi Livonijoje bei to paties pavadinimo valstybė.

Pagonybė – tikėjimas sudievintomis gamtos jėgomis.

Paprotinė teisė – žodžiu iš kartos į kartą perduodamos papročiais bei tradicijomis grindžiamos visuomenės gyvenimą reguliuojančios normos.

Slavai – tautų, kalbančių slavų kalbomis, grupė.

Vikingai – skandinavų kilmės jūrininkai – kariai, plėšikai, pirkliai.

Vokiečių ordinas – riterių ordinas, įkurtas Akroje 1190 m. Trečiojo kryžiaus žygio metu kaip ligonių slaugos ordinas.