Krokuva
Krokuva
T. Kosčiukos priesaika Krokuvos turgaus aikštėje. XVIII a. pab. P. Smuglevičiaus paveikslas
Vilnius
|
|
Praga
Praga
Žudynės Pragoje
Macejovicė
Macejovicė
Mūšis prie Macejovicės. Kosčiuka, teturėdamas 6 tūkst. karių prieš 24 tūkst. Rusijos kariuomenės pajėgas, mūšyje sužeidžiamas ir paimamas į nelaisvę
Raclavicė
Raclavicė
12 rusų patrankų, paimtų mūšyje prie Raclavicės, palydos Krokuvoje. Tai vienas iš pirmųjų mūšių su Rusijos kariuomene, kuriame T. Kosčiuka, vadovaudamas nedidelėms pajėgoms, kurių dalį sudarė valstiečiai dalgininkai, sugebėjo laimėti prieš Rusijos kariuomenę.
Ščekocinas
Ščekocinas
Mūšis prie Ščekocino (1794 m.). T. Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai pralaimėjo jungtinėm Rusijos–Prūsijos pajėgoms
Targovicos konfederacija
ATR didikų karinė sąjunga buvo remiama Rusijos (1792–1793 m.). Jos tikslas – likviduoti Ketverių metų seimo reformas ir Gegužės trečiosios konstituciją. 1792 m. konfederatų ir Rusijos pajėgos sumušė Respublikos kariuomenę, užėmė sostines Vilnių ir Varšuvą. Okupuotoje teritorijoje valdžia atiteko konfederatams. Žymiausi jų lyderiai LDK kancleris A. M. Sapiega, vyskupas J. Kosakovskis ir jo brolis S. Kosakovskis, paskelbtas LDK lauko etmonu. Targovicos konfederacija atkūrė santvarką, buvusią Respublikoje iki 1788 m. Targovicos konfederacijos ir Rusijos kariuomenės įvedimo rezultatas – Respublikos II padalijimas (1793). Prieš įvestą režimą įvyko 1794 m. sukilimas, per kurį daugelis Targovicos konfederacijos veikėjų buvo pakarti.
1793 m.
1793 m. Peterburge pasirašyta konvencija dėl antrojo Respublikos padalijimo. Šiuo aktu Rusijai atiteko Minsko, Kijevo, Braclavo ir Podolės vaivadijos taip pat dalis Vilniaus, Naugarduko, Bresto ir Volynės vaivadijų (250 tūkst. kv. km.). Prūsija gavo vakarines Lenkijos žemes su Gdansku, Torune, Poznane (58 tūkst. kv. km). Po II padalijimo Respublikai liko tik 34% teritorijos, buvusios iki I padalijimo, ir 4 mln. gyventojų. Pagal su Rusija pasirašytą sutartį, be pastarosios leidimo ATR buvo uždrausta sudaryti sutartis su kitomis šalimis. Lenkijai palikta 10 tūkst., LDK – 5 tūkst. karių.
Rusijos carienė Jekaterina II
Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas II
1795 m.
1795 m. Rusija, Austrija ir Prūsija Peterburge pasirašė konvenciją dėl trečiojo ATR padalijimo. Didžiausia po antrojo padalijimo likusi LDK teritorijos dalis, t. y. etninės lietuvių žemės ir Kuršo kunigaikštija, atiteko Rusijai (iš viso 120 tūkst. km² teritorija su 1,2 mln. gyventojų). Ši teritorija Rusijai priklausė iki Pirmojo pasaulinio karo. Prūsija prisijungė Užnemunę. Prūsijai ji priklausė iki 1806 m., kai Napoleonas įkūrė Varšuvos kunigaikštiją. Prūsijai taip pat atiteko nedidelė Naujosios Silezijos teritorija. Iš viso Prūsijai atiteko 55 tūkst. km² teritorija su 1 mln. gyventojų. Austrija gavo 47 tūkst. km² teritoriją su 1,2 mln. gyventojų bei Krokuvos ir Liublino miestais. 1795 m. Rusija, Prūsija ir Austrija pasirašė ir antrą Peterburgo konvenciją, kuri patvirtino trečiąjį ATR padalijimą ir panaikino valstybingumo likučius. Prie konvencijos pridėtas S. A. Poniatovskio abdikacijos (sosto atsisakymo) aktas.
Rusijos carienė Jekaterina II
Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas II
Austrijos imperatorius Pranciškus II
