Nuo XV a. pabaigos Valdovų rūmuose jau buvo atskiras pareigūnas, kuris tvarkė virtuvės reikalus. Didikai turėjo ir savo vynininkus. Pavyzdžiui, XVI a. viduryje didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto dvare dirbo Tomas Italas, jis rūpinosi vynais, prieskoniais ir staltiesėmis, stalo indais, taip pat Venecijos stiklo dirbiniais. Žygimanto Augusto laikais maisto asortimentas dar labiau išsiplėtė, tuos pokyčius rodo 1543–1548 m. dvaro sąskaitos. Virtuvėje padaugėjo citrinų, alyvuogių, kaparių. Vienas istorikas, apibendrindamas Žygimanto Augusto virtuvę, pasakė, kad ji nelabai kuo skyrėsi nuo šių laikų žmonių. Kadangi Žygimanto motina Bona Sforca nei Krokuvoje, nei Vilniuje nesiskyrė su italų kilmės virėjais, į mūsų kraštą atėjo daug italų virtuvės madų. Valdovų rūmuose ypač prašmatnūs patiekalai buvo patiekiami viešint pasiuntiniams. Pavyzdžiui, 1648 m. Vladislovas Vaza Prancūzijos pasiuntinius buvo numatęs pasitikti paukštienos (strazdų, jerubių, kurapkų, tetervinų ir kt.) bei žvėrienos iš karališkų miškų kepsniais. Pasninko dienomis svečiams būdavo patiekiama šlyžių, upėtakių, džiovintų ir šviežių lašišų iš Rygos, plekšnių, sūdytų silkių ir kt., desertui –- Genujos pašteto, ledinio cukraus, šviežių vaisių ir kaštonų. Tai rodo didelę maisto įvairovę. Atsargai reikėjo turėti midaus ir alaus."

Pagal istoriką L. Glemžą: http://lzinios.lt/lzinios/Istorija/LDK-valdovai-valge-ne-prasciau-nei-Venecijoje