Bajorija – luomas, turintis išimtinių teisių, lengvatų arba privilegijų.

Cechas – amatininkų sąjunga, normavusi jų kvalifikaciją, darbo laiką, pardavimo vietas, turimų pameistrių skaičių.

Dvasininkija – išimtinių teisių, lengvatų arba privilegijų turintis luomas, nuo bajorų skiriasi tuo, kad šios teisės ir privilegijos nepaveldimos.

Gatviniai kaimai – žemdirbių gyvenvietės tipas, paplitęs Lietuvoje. Turi vieną pagrindinę tiesią ar kiek lenktą gatvę, palei kurią iš vienos arba abiejų pusių statmenai ar įžambiai išdėstytos sodybos.

Iždininkas – vienas aukščiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos centrinės valdžios pareigūnų, atsakingas už valstybės iždo saugojimą ir tvarkymą.

Kancleris – vienas svarbiausių Lenkijos ir Lietuvos valstybės pareigūnų. Rūpinosi užsienio politika, vadovavo valdovo raštinei.

Latifundija – didelė privati žemės valda.

Luomas – socialinė grupė, turinti įstatymais ir papročiais nustatytas paveldimas teises, privilegijas ir pareigas.

Maršalka – XV–XVIII a. LDK aukšto rango centrinės valdžios pareigūnas, kurio pareiga buvo prižiūrėti tvarką valdovo dvare, laikinos rezidencijos vietoje arba Seime, skelbti didžiojo kunigaikščio potvarkius bei sprendimus.

Miestiečiai – feodalinės visuomenės luomas, kurį sudarė laisvieji miestų gyventojai, paklūstantys viduramžiais susiklosčiusiems miestų įstatymams.

Oršos mūšis – tai 1514 m. rugsėjo 8 d. įvykęs vienas garsiausių LDK kariuomenės mūšių, kuriame buvo sutriuškinta Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė.

Rėžis – valstiečio ilgas siauras žemės sklypas.

Rotušė – pagrindinė miesto įstaiga ir pastatas, magistrato narių susirinkimo bei administracijos tarnautojų darbo vieta.

Savivalda – tai miestiečių teisė turėti miesto valdžią (magistratą), atskirą teismą iš miestiečių rinktų prisiekusiųjų posėdininkų (vadinamųjų suolininkų), patiems tvarkyti prekybą ir amatus.

Seimas – aukščiausias Lietuvos ir Lenkijos bendros valstybės (Abiejų Tautų Respublikos) įstatymų leidimo ir valstybinės valdžios organas, veikęs 1569–1795 m.

Trilaukė sėjomaina – trijų laukų sėjomaina. Žemė suskirstoma į tris laukus – žiemkenčių, vasarojaus ir pūdymo. Lietuvoje paplito per XVI a. valakų reformą, išnyko XX a. viduryje.

Vaivada – aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas vaivadijoje ir vaivadijos bajorų vadas, taip pat vaivadijos bajorų šauktinių kariuomenės vadas.

Valakas – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemės ploto matavimo vienetas, lygus apie 21 ha, pradėtas naudoti įvykdžius valakų reformą.

Valstiečiai – LDK visuomenės sluoksnis, neturėjęs išskirtinių teisių, negalėjęs daryti įtakos ir veikti visuomeninio bei politinio gyvenimo, o po 1557 m. valakų reformos galima kalbėti ir apie galutinį valstiečių įbaudžiavinimą.

Žemaitijos seniūnas – buvo Žemaičių seniūnijos, kaip LDK administracinio vieneto, faktinis valdytojas.